.jpg)
_1.jpg)
.jpg)
Mintys apie paminklą
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės Gražinos Drėmaitės sveikinimo žodis
Pasiekė labai maloni žinia, kad Obelių kapinėse atstatomas paminklas žuvusiems 1941 m. birželio sukilimo metu. Labai svarbu, kad atstatymo iniciatyva ir poreikis atsirado pačioje Obelių bendruomenėje. Juk nuo šių istorinių įvykių jau praėjo 70 metų, visa tai galėjo nueiti užmarštin. Liudininkų, ko gero, daug nebeliko. Gerai, kad yra žmonių, neabejingų savo krašto istorijai. Savo protėvių idėjoms. Savo žemei, prisisunkusiai prakaito ir kraujo. Tai labai svarbu šiandien. Paminklas vėl skelbs primirštas vertybes. Žuvusiųjų pavardės bus kaip žiburėliai, kviečiantys mylėti savo žemę ir kovoti už ją. Juk nėra nieko brangesnio už Tėvynę. Jie tai įrodė savo idėjomis ir darbais. Jie nepagailėjo savo gyvybės. Tai yra dalelytė Lietuvos istorijos. O istorijos nepakeisi. Ją reikia išmokti. Išmokti visiems mums, mūsų vaikams. Kol paminklas skelbs žuvusiųjų pavardes, mes kasdien žinosime Tėvynės kainą.
Pravartu prisiminti šiuos daktaro Jono Basanavičiaus žodžius: Tauta, pamiršusi savo praeitį, yra be ateities.
Sveikinu Obelių bendruomenę!
Valius Kazlauskas: „Atkurta objektyvi tiesa"
1941 metų birželio sukilimas atspindėjo Tautos lūkesčius - atkurti paniekintos valstybės Nepriklausomybę. Šis siekis pareikalavo aukų. Obeliečiai vieninteliai Lietuvoje pagerbdami žuvusius pastatė iškilų paminklą. Jis didingas savo užmojais ir idėjos prasme. Ilgus metus jo nesugebėjo sunaikinti pokario sovietiniai istorijos klastotojai. Tai parodė statytojų pasiaukojimą sunkiomis karo ir nepriteklių sąlygomis sukurti ir pastatyti tokį statinį. Objektyvi tiesa pamažu užpildė mūsų aplinką. Jau žinome tiesą apie paminklo statytojus. Tačiau svarbiausia - vėl stovi didingas praeities simbolis Obelių kapinėse. Iš toli matomas, jis įsiliejo į kalnuotą Obelių kraštovaizdį.
Žvelgdamas į šį paminklą prisimenu, kokį žygdarbį teko atlikti tuometiniai kartai ir džiaugiuosi, kad aukos neliko užmirštos.
Nuotrauka www.grokiškis.lt
Gražina Pitrėnienė
Antanašės k. Obelių sen.
1941 m. birželio sukilimo aukoms atminti
Aukštam Obelių kalnely, Čia mūsų broliai guli. Jų sesės nesulaukė, Juos apverkė motulės. Ne jiems saulutė leidos, Ne jiems saulė tekėjo. Mergelės baltaveidės Daug ašarų išliejo. Kovoję užu laisvę, Už Lietuvėlę brangią, Prieš tuos, kurie mūs žmones Vien skriaudė, žiauriai engė. Tai mums saulutė šviečia. Tai mums šypsos mėnulis. Gyvenk ir nepamirški - Čia mūsų broliai guli. Krinta berželių lapai, Kaip ašarėlės gailios. Obelių karžygius minės Net mūsų ainių ainiai...
Dar būdama mokinukė Obelių kapinėse matydavau keisto ir labai didelio paminklo liekanas, prie kurių ant žemės stovėdavo didingas Kristaus bareljefas. Pastovėdavau, pažiūrėdavau ir nesupratusi, kas ir kodėl tokį paminklą sugriovė, eidavau toliau. Paklaususi mamos, koks tai paminklas, šiek tiek apie jį sužinojau. Mokykloje per istorijos pamokas apie „kažkokį" sukilimą niekas neužsimindavo... Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos" padalinio istorijos mokytoja, TS-LKD partijos Rokiškio skyriaus pirmininkė Dijana Meškauskienė (nuotr. šešta iš kairės)
Vis dėlto išmušė tiesos valanda ir sužinojome jo istoriją. Ne tik sužinojome, bet ir supratome, kad Birželio sukilimas - tai didvyriškas ir tragiškas Lietuvos gyvenimo puslapis. Didvyriškas savo užmoju, tragiškas tuomet neišsipildžiusiomis viltimis. Sukilimo dalyviai padėjo pamatus tolesnei ginkluotai ir neginkluotai rezistencijai, kuri atvedė mus į Nepriklausomybę.
Man neapsakomai džiugu, kad daugiau kaip du dešimtmečius puoselėta mintis atstatyti monumentą pagaliau tapo tikrove. 2013 metų gruodį atstatytas vienintelis Lietuvoje paminklas, skirtas 1941 metų birželio sukilimui ir sovietų teroro aukoms atminti.
Šio paminklo atstatymas yra kartu ir mūsų visuomenėje įsišaknijusio „neįgalumo" - ką aš galiu pakeisti ar padaryti - paneigimas ir kartu pavyzdys, kaip reikia dirbti norint pasiekti tikslą. Tokį pavyzdį parodė iš Obelių kilęs Donatas Smalinskas, subūręs bendraminčius ir visus geros valios žmones, neabejingus istorinės tiesos atkūrimui.
Manau, kad tai didžiausia dovana ne praeičiai, o ateities kartoms, kurios galės didžiuotis savo krašto žmonėmis, paliekančiais pėdsaką mūsų valstybės istorijoje. Tikiuosi, kad nebeteks perrašinėti istorijos iš naujo.
Obelių miesto biblioteka turi gražią tradiciją per Knygnešio dieną su pirmokais aplankyti knygnešio Juozo Zaukos kapą. Šiais metais aplankę knygnešio kapą nuėjome ir prie gruodžio mėnesį atstatyto paminklo sukilimo dalyviams. Taip atsigręžiame į savo tautos praeitį, budiname vaikų tautiškumą, prisimename istoriją. Ir tai taps tradicija.
Pirmokai su mokytoja Ale Mitalauskiene prie paminklo.
Bibliotekos vadovės Gražinos Deksnienės tekstas ir nuotrauka
Obelių gimnazijos mokytoja, Jaunųjų šaulių būrio vadovė Jolanta Paukštienė
Paminklai, simbolizuojantys kilnų laisvės siekimą, pasiaukojimą, žygdarbius, praturtina kraštą kaip istorinis paveldas nuo neatmenamų laikų. Mano manymu, kiekvieno paminklo atsiradimas turi savo slėpinį, unikalią istoriją. Paminklo atstatymas, jo atsiradimas Obelių kapinėse praturtino ne tik patį miestelį, bet ir kiekvieną iš mūsų. Tai nauja galimybė kiekvienam savaip prisiliesti prie istorijos, pajusti jos dvasią, kuri įkūnyta statinyje. Jaučiuosi nepaprastai turėdama galimybę dalyvauti istorinių įvykių minėjimuose. Ir juo labiau vesti jaunąją kartą: net 34 Obelių gimnazijos jaunuosius šauliukus, kuriems savanorystė ir pilietiškumas nėra svetimi. Džiaugiuosi matydama jų susikaupusius veidus, pasitempimą, kada garbingai, labai atsakingai žygiuoja nešdami Lietuvos trispalvę link pagerbimo vietos. Tiems, kurie už Laisvę paaukojo brangiausia, ką turėjo - gyvybę! Teorija nublanksta prieš praktinį potyrį garbingai stovėti su Lietuvos trispalve prie paminklo, simbolizuojančio istorijos įvykius. Nekyla abejonių, jog dažną aplanko mintis: „Ar aš taip galėčiau? Ar aš to norėčiau?"
Architektas Robertas Čerškus
Tėvas buvo Červenės žudynių liudininkas, du dėdės - sukilimo dalyviai.
Man keista, kad iki šiol šis paminklas neatstatytas. Jis vertingas ir meniniu požiūriu, nes atspindi to laikotarpio meno tendencijas, jis įdomus architektūriniu požiūriu, čia daugiau architektūros negu skulptūros. Tai mažosios architektūros kompozicija, atitinkanti tarpukario architektūros principus, o tarpukario architektūra mes labai didžiuojamės. Turint galvoje, kad jis pastatytas sunkiomis karo sąlygomis, kai trūko statybinių medžiagų ir nebuvo galimybių. Jis stovėjo ne centre, ne Vilniuj, ne Kaune, o provincijoj. Tuo labiau, kad jis sukurtas mėgėjo. Eilinis žmogus sugebėjo suprojektuoti gana profesionalų paminklą, jis įdomus, kad originalus, atitinka profesionalaus paminklo kanonus, čia autentiška kūryba, ne plagiatas. Neabejotinai turi būti atstatytas.
Donatas SMALINSKAS
Kraštietis, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas
Nebereikia spręsti, ar verta atstatyti paminklą. 2010 m. spalį rajono taryba nusprendė tai padaryti, o dabar reikia įgyvendinti šį sprendimą. Norime paskleisti žinią, kad paminklo atstatymo darbai vyksta. Džiugu, kad obeliečiai atėjo į konferenciją, aukojo lėšų. Štai vakar vilnietis mano kaimynas, kilęs iš Žemaitijos, klausėsi radijo laidos, kurioje kalbėjau apie Obelių paminklą, ir pasiūlė paremti jo atstatymą. Vadinasi, žmonėms šis paminklas yra reikalingas. Manau, kad pavyks sutelkti visuomenės, valdžios, verslo jėgas. Turime gražų pavyzdį: 1942 m. vyko karas, Lietuva buvo okupuota vokiečių, tačiau obeliečiai sugebėjo pastatyti paminklą sukilėliams ir sovietų teroro aukoms atminti. Gal mes sugebėsime jį atstatyti?
Algis NARUTIS
Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai" pirmininkas
Linkiu, kad Obelių bendruomenė rastų žmogų, kuris skirtų laiką ir jėgas šiam paminklui atstatyti. Mūsų klubo misija - puoselėti ir perduoti ateities kartoms kultūrinį bei istorinį Rokiškio krašto paveldą. Tad kuo galėdami - lėšomis ir darbais - remsime šio paminklo atstatymą, raginsime kraštiečius verslininkus skirti lėšų šiam kilniam tikslui įgyvendinti. Spalį Vilniuje ketiname surengti konferenciją, skirtą paminklo žuvusiems 1941 m. birželio sukilėliams bei sovietinio teroro aukoms atstatymui paremti. Manau, tokį pat renginį bus galima organizuoti ir Kaune.
Aloyzas JOČYS
Rajono savivaldybės administracijos direktorius
Esu kilęs iš Obelių krašto. Pritariu paminklo atstatymo idėjai. Ją remia ir rajono savivaldybė: ji skyrė lėšų paminklo projektui parengti. Tačiau memorialo atstatymo idėją turi palaikyti ne tik valdžia, bet ir visuomenė, Obelių bendruomenė. Svarbus kiekvieno žmogaus indėlis, net ir nedidelė auka. Mes, rajono savivaldybės vadovai, mielai kalbėsime su rajono ir šalies verslininkais, raginsime juos paremti paminklo atstatymą. Sutelkę jėgas galime nuveikti daug svarbių darbų. Tačiau turime suprasti: reikia ne tik lėšų, bet ir kantrybės: per dieną neįmanoma įgyvendinti tokių didelių projektų.
Žilvinas MISIŪNAS
Obelių bendruomenės pirmininkas
Konferencijos metu surinkome 1 080 Lt. Aukotojų sąraše - pora dešimčių pavardžių. Manau, atstatytas paminklas bus Obelių ir jo žmonių pasididžiavimas. Iškėlę galvas galėsime sakyti: Mes tą padarėme!" Tai - mūsų senelių palikimas, o protėvių darbus reikia gerbti. Žinoma, ne visi mūsų krašto žmonės domisi paminklu, laisvės kovomis bei jų istorija. Tačiau ir jie, detaliau susipažinę su praeitimi, tikrai susidomėtų. O mes, bendruomenės žmonės, ketiname skleisti žinią apie paminklą ir jo svarbą mūsų kraštui.
Mintys paimtos iš GIMTOJO ROKIŠKIO laikraščio.
Publikavimo data 2012 09 10